Header Image - Religija & Politika

Category Archives

2 Articles

Religija

by Adminas 0 Comments

Religija visuomet buvo labai jautri tema. Bene kiekvienas religingas žmogus teigia, kad yra tik vienas (jo) Dievas ir neturėtų egzistuoti nei viena kita religija. Deja, bet toks požiūris yra labai neteisingas ir egoistiškas. Religija yra skirta žmonėms. Kaip žinia, pasaulyje šiandien skaičiuojama daugybė skirtingų religijų – ir jas sukuria žmonės. Tai reiškia, kad kiekvienas žmogus turi pasirinkimo laisvę ir gali rinktis tai, kas jam atrodo priimtiniausia. Kaip bebūtų, taip pat nereikėtų pamiršti, kad yra nemažai žmonių, kurie yra ateistai ir jų požiūris į religiją yra labai skeptiškas. Dažniausiai tokie žmonės yra linkę ginčytis su tais, kurie tiki vienu ar kitu Dievu ar kitomis aukštesnėmis jėgomis. Tačiau iš tiesų ginčytis dėl religijos niekuomet nereikėtų. Tai prie nieko nepriveda. Kadangi tikėti ar netikėti yra asmeninis žmogaus pasirinkimas, negalima teigti, kad tikintis arba netikintis žmogus elgiasi neteisingai.

Be abejo, kai kalbama apie religiją, yra labai daug griežtą ir nenuginčijamą nuomonę turinčių žmonių, todėl praktika rodo, kad apie religiją kalbėti apskritai nereikėtų. Juk yra labai daug žmonių, kurie tiki „savo tiesa“ ir nenori girdėti jokios kitos nuomonės. O būtent tokiu atveju gali kilti labai daug ir didelių konfliktų. Taigi, būtina suprasti, kad jei žmogus yra tikintis, jis savo tikėjimą turi pasilikti sau. Religija yra sukurta tam, kad pagelbėtų žmonėms sudėtingose gyvenimiškose situacijose. Tai skirta tam, kad žmonės turėtų į ką atsiremti jiems sudėtingu gyvenimo metu. Todėl jei žmogus tiki ir jam tikėjimas padeda gyventi lengviau, kodėl gi jis turėtų bandyti kitiems įteikti, jog ir jie turėtų tikėti lygiai tuo pačiu Dievu ir išpažinti tokią pačią religiją? Akivaizdu, kad žmonės turi suvokti, kokia yra pagrindinė religijos paskirtis ir kodėl yra sukurta tiek daug skirtingų religijų. Tik tokiu atveju bus galima tikėtis, kad žmonių požiūris pasikeis ir daugiau nebebus konfliktų dėl to, kuo žmonės tiki ar kuo netiki. Todėl, jei jūs tikite ir esate religingi, neturėtumėte skleisti savo žodžio kitiems.

Krikščionybė

by Adminas 0 Comments

Krikščionybė – tai yra mūsų šalies pagrindinė religija. Ir taip buvo nuo senų senovės. Tačiau laikai keičiasi ir žmonės tampa kur kas liberalesni bei atviresni. Tai reiškia, kad šiomis dienomis krikščionybė anaiptol nėra vienintelė religija, kurią išpažįsta mūsų šalies gyventojai. Ir tame nėra nieko blogo, keisto ar neįprasto. Kiekvienas žmogus pasirenka tai, kas jam yra priimtiniausia ir tai, kuo jis nori tikėti. Tiek krikščionybė, tiek ir bet kuri kita religija niekuomet neturėtų drausti tikėti nesusitelkiant į vieną visuotinai pripažįstamą religinį asmenį. Žmonės turi pasirinkimo laisvę ir jie turi gyventi tokį gyvenimą, koks nekenkia aplinkiniams ir koks jiems atrodo pats tinkamiausias.

Jei žmogus save vadina krikščionimi, tai tikrai nereiškia, kad jis būtinai reguliariai privalo lankytis bažnyčioje, lankyti mišias ir atlikti kitus su šios religijos išpažinimu susijusius veiksmus. Žmogui pakanka tikėti tuo, kas jam atrodo tikra. Jei žmogus tiki Dievu, melstis jis gali viduje. Tai daryti jis gali būdamas bet kur ir bet kada. Jis neturi būti įspraustas į griežtus ir neperžengiamus rėmus bei daryti būtent taip, kaip daroma dauguma. Žmogus turi būti visiškai laisvas ir laisvai rinktis ne tik tai, kuo jis nori tikėti, tačiau ir taip, kaip jis tai nori daryti. Tik tuomet žmogus gali pasijusti tikru žmogumi ir suprasti savo esybę.

Be to, jei žmogus yra krikščionis ir tik Dievu, jis jokiu būdu neturi jokios teisės smerkti kitų žmonių, kurie netiki Dievu ir yra pasirinkę visiškai kitą religiją. Taip pat jokiu būdu negalima smerkti ir ateistų, kurie netiki aukštesnėmis jėgomis ir negarbina nei vienos religijos Dievo. Kaip jau buvo minėta, žmogus turi pasirinkimo laisvę – būtent todėl jis ir yra laisvas. Jei sukaustysime žmogaus galimybes rinktis tikėjimą ir versime pasirinkti tik vieną konkrečią religiją, tuomet negalėsime teigti gyvenantys laisvoje ir demokratinėje visuomenėje. Tuomet mes vadovausimės labai griežtomis ir kitų mums primestomis taisyklėmis, kurios galbūt visiškai neatitinka mūsų vidinių įsitikinimų, požiūrio, norų ir tikslų.