Kaip pasaulio naujienų kongresai formuoja žiniasklaidos ateitį: ką Lietuva gali pasimokyti iš globalių tendencijų

Kai žurnalistai susirenka kalbėti apie žurnalistiką

Pasaulio naujienų kongresai – tai ne tik eiliniai profesionalų susibūrimai. Tai vietos, kur redaktoriai, leidėjai ir technologijų ekspertai iš skirtingų šalių bando suprasti, kur link suka žiniasklaidos industrija. Kasmetiniai renginiai, tokie kaip World News Media Congress, organizuojami WAN-IFRA, sutraukia šimtus dalyvių iš dešimčių šalių – ir pokalbiai ten dažnai nustato toną visai industrijai bent jau ateinantiems metams.

Pagrindinės temos, kurios pastaraisiais metais dominuoja šiuose forumuose, sukasi apie tris ašis: dirbtinio intelekto integraciją redakcijose, skaitmeninių pajamų modelių paiešką ir auditorijos pasitikėjimo krizę. Tai nėra nauji klausimai, bet jų aktualumas tik auga.

Dirbtinis intelektas – ne priešas, bet ir ne išganymas

Vienas ryškiausių poslinkių, kurį galima pastebėti stebint globalias diskusijas – žiniasklaidos organizacijos nustojo bijoti kalbėti apie DI atvirai. Prieš kelerius metus tai buvo beveik tabu tema, nes asocijavosi su darbo vietų praradimu. Dabar redakcijos iš Skandinavijos iki Pietryčių Azijos dalijasi konkrečiais atvejais: kaip automatizuoti rutininius tekstus apie sporto rezultatus ar finansines ataskaitas, kad žurnalistai galėtų koncentruotis į tiriamąjį darbą.

Tačiau čia pat iškyla ir rimtas klausimas – kokybės kontrolė. Kelios didelės redakcijos jau patyrė gėdingų klaidų, kai DI sugeneruotas turinys pateko į viešumą be tinkamos patikros. Tai priminimas, kad technologija yra įrankis, o ne redaktorius.

Pinigai: amžinoji žiniasklaidos galvosūkis

Reklaminių pajamų nuosmukis nėra naujiena – tai vyksta jau daugiau nei dešimtmetį. Bet kongresų diskusijos rodo, kad industrija pagaliau pradeda rasti veikiančius alternatyvius modelius. Prenumeratos kultūra įsitvirtino stipriau nei daugelis tikėjosi – ypač ten, kur žiniasklaida sugebėjo įtikinti skaitytojus, kad jų žurnalistika yra verta pinigų.

Įdomu tai, kad sėkmingiausi atvejai dažnai susiję ne su didžiaisiais leidiniais, o su nišiniais projektais – lokaliais naujienų portalais, specializuotais biuleteniais, bendruomeniniais tinklais. Tai signalas, kad masinis auditorijos siekimas nebūtinai yra vienintelis kelias.

Pasitikėjimo problema – ir kodėl ji ypač aktuali Lietuvai

Auditorijos pasitikėjimo žiniasklaida rodikliai daugelyje šalių smunka. Reuters Institute tyrimai rodo, kad žmonės vis dažniau vengia naujienų – ne dėl to, kad jomis netiki, o tiesiog dėl to, kad jos kelia nerimą ir nuovargį. Šis reiškinys vadinamas news avoidance ir jis tampa vienu rimčiausių iššūkių industrijai.

Lietuva čia turi savitą kontekstą. Šalis, turinti gyvą atminimą apie propagandą ir dezinformaciją, teoriškai turėtų būti jautresnė žiniasklaidos kokybės klausimams. Tačiau praktika rodo, kad ir čia pasitikėjimas tradicinėmis medijomis nėra toks stiprus, kaip norėtųsi. Tuo pačiu Lietuva turi ir stiprybių – aktyvią pilietinę žurnalistiką, keletą stiprių tiriamosios žurnalistikos centrų ir palyginti gerą medijų raštingumą, palyginti su kaimynėmis.

Ko iš viso to galima pasiimti

Globalūs kongresai nėra receptų knyga – tai greičiau veidrodis, kuriame galima pamatyti, kur esi ir kur kiti jau buvo. Lietuvos žiniasklaida, kaip ir daugelis mažų šalių medijų rinkų, susiduria su specifiniais iššūkiais: ribota auditorija, mažesnės reklamos rinkos, stipri konkurencija dėl skaitytojų dėmesio su tarptautiniu turiniu.

Bet tai nereiškia, kad globalios pamokos netinka. Priešingai – dėmesys bendruomenei, skaidrumas apie finansavimą, investicijos į žurnalistų kompetencijas ir drąsa eksperimentuoti su naujais formatais yra dalykai, kurie veikia nepriklausomai nuo rinkos dydžio. Svarbiausia – nestovėti ir laukti, kol kažkas išras formulę. Nes, kaip rodo kongresų diskusijos, universalios formulės nėra ir greičiausiai nebus.