Kaip efektyviai organizuoti tarptautinį naujienų kongresą tarp skirtingų žemynų: praktinis vadovas žiniasklaidos profesionalams

Kodėl tarptautinis naujienų kongresas – tai ne tik susitikimas, bet ir iššūkis

Kai prieš kelerius metus teko organizuoti pirmąjį tikrai tarptautinį žurnalistų susitikimą, maniau, kad didžiausias galvos skausmas bus laiko juostų skirtumai. Kaip naiviai klydau! Pasirodė, kad suorganizuoti renginį, kuriame dalyvautų žiniasklaidos atstovai iš Azijos, Europos, Amerikos ir Afrikos – tai tarsi bandymas suderinti penkis skirtingus orkestrus, kad jie grotų tą pačią simfoniją, bet kiekvienas savo instrumentais ir savo ritmu.

Tarptautinis naujienų kongresas šiandien yra daugiau nei tik profesinis susitikimas. Tai erdvė, kur susikerta skirtingos žurnalistikos tradicijos, etikos kodeksai, technologinės galimybės ir, svarbiausia, skirtingi požiūriai į tai, kas iš tikrųjų yra naujiena. Kai viename kambaryje atsiduria redaktorius iš Niujorko, kuris įpratęs prie greito tempų ir Twitter’io diktuojamos darbotvarkės, reporteris iš Nairobi, kovojantis su interneto cenzūra, ir žurnalistas iš Tokijo, kur tikslumas ir hierarchija yra šventos – tada suprantate, kad organizuojate ne tiesiog konferenciją, o tikrą kultūrų dialogą.

Laiko zonų galvosūkis ir kaip jį išspręsti nepraradus proto

Pirmasis ir akivaizdžiausias iššūkis – laiko skirtumai. Kai Londone 9 valanda ryto, Los Andžele dar naktis, o Singapūre jau vakaras. Kaip čia rasti bendrą vardiklį? Iš patirties galiu pasakyti: tobulo sprendimo nėra, bet yra protingi kompromisai.

Vienas iš efektyviausių būdų – sukurti hibridinį formatą su keliais pagrindiniais laikais. Pavyzdžiui, galite surengti dvi pagrindines plenarinius posėdžius: vieną, kuris tinka Europos ir Afrikos dalyvių, kitą – Azijos ir Amerikos. Tarp jų – įrašytos sesijos, kurias galima žiūrėti bet kuriuo metu. Taip, tai reikalauja daugiau darbo, bet tikrai geriau nei matyti ekrane pusę dalyvių besikankančių nuo nemigos ar desperatiškai bandančių išgerti penktąją kavos puodelį.

Praktinis patarimas: naudokite įrankius kaip World Time Buddy ar Time Zone Converter ne tik planavimui, bet ir įtraukite juos į komunikaciją su dalyviais. Kai siunčiate kvietimus, visada nurodykite laiką keliose pagrindinėse laiko zonose. Ir dar vienas dalykas, kurį išmokau sunkiuoju būdu: kai planuojate virtualias sesijas, vengkite sekmadienio vakaro Azijoje ir pirmadienio ryto Amerikoje – tai garantuotas būdas turėti mažiausią dalyvių skaičių.

Kultūriniai niuansai, kurie gali sugriauti arba išgelbėti jūsų renginį

Žiniasklaidos profesionalai dažnai mano esantys kosmopolitiški ir kultūriškai sąmoningi. Ir vis dėlto, organizuojant tarptautinį kongresą, kultūriniai nesusipratimai iškyla ten, kur visai nesitikite.

Prisimenu situaciją, kai amerikiečių moderatorius paprašė Japonijos žurnalistės iš karto pasidalinti savo nuomone apie diskutuojamą temą. Įsivyravo nejauki tyla. Vėliau sužinojau, kad Japonijos kultūroje tiesioginis nuomonės reiškimas prieš išgirdus vyresnių kolegų požiūrį gali būti laikomas nepagarbia. Tuo tarpu amerikiečių kultūroje toks spontaniškumas vertinamas kaip įsitraukimas ir profesionalumas.

Ką daryti? Pirma, prieš kongresą pasikonsultuokite su kultūriniais patarėjais arba bent jau su kolegomis iš skirtingų regionų. Antra, aiškiai komunikuokite diskusijų formatą ir lūkesčius iš anksto. Jei norite aktyvaus dalyvavimo, pasakykite tai tiesiogiai ir paaiškinkite, kad tai yra norma šiame kontekste. Trečia, turėkite kelis moderavimo stilius – kai kurioms sesijoms tinka spontaniška diskusija, kitoms – struktūruotas formatas su iš anksto pateiktais klausimais.

Dar vienas dažnai pamirštamas aspektas – humoras. Tai, kas juokinga Londone, gali būti visiškai nesuprantama ar net įžeidžianti Mumbajuje. Patarimas: jei naudojate humorą, tegul jis būna universalus ir susijęs su bendra žurnalistų patirtimi, o ne su vietos kontekstu.

Technologinė infrastruktūra: kai interneto greitis tampa politiniu klausimu

Dabar pasikalbėkime apie tai, kas tikrai atskiria sėkmingą tarptautinį kongresą nuo katastrofos – technologiją. Ir ne, nekalbu apie tai, ar naudoti Zoom, ar Microsoft Teams. Kalbu apie fundamentalesnį dalyką: interneto prieinamumą ir greitį skirtinguose pasaulio regionuose.

Kai organizuojate renginį, kuriame dalyvauja žurnalistai iš šalių su ribotu interneto pralaidumu arba netgi su periodiškais interneto išjungimais, turite turėti planą B, C ir galbūt net D. Vienas iš mano kolegų kartą organizavo virtualią sesiją su žurnalistais iš kelių Afrikos šalių. Sesija turėjo būti interaktyvi, su vaizdo įrašais ir tiesioginėmis transliacijomis. Rezultatas? Pusė dalyvių negalėjo prisijungti, kita pusė matė tik užšalusius vaizdus.

Praktiškas sprendimas: visada siūlykite kelis dalyvavimo būdus. Pagrindinė platforma su visu funkcionalumu tiems, kurie turi gerą internetą. Supaprastinta versija su mažesne vaizdo kokybe ir mažiau funkcijų tiems, kurie turi lėtesnį ryšį. Ir galiausiai – tik garso variantas su galimybe sekti tekstinę medžiagą. Taip, tai sudėtinga, bet tai reiškia, kad jūsų kongresas tikrai bus įtraukiantis, o ne tik teoriškai atviras visiems.

Taip pat apsvarstykite laiko skirtumą ne tik geografinį, bet ir technologinį. Kai kuriose šalyse mobilusis internetas yra greitesnis ir patikimesnis nei stacionarusis. Užtikrinkite, kad jūsų platforma veikia sklandžiai mobiliuosiuose įrenginiuose.

Kalbos barjeras: daugiau nei tik vertimas

Anglų kalba tapo tarptautinės žurnalistikos lingua franca, bet tai nereiškia, kad visi dalyviai jaučiasi vienodai patogiai ją naudodami. Ir čia ne tik apie kalbos mokėjimo lygį – čia apie niuansus, greitį, idiomas ir kultūrinius kontekstus.

Vienas iš geriausių sprendimų, kurį mačiau veikiant – profesionalus simultaninis vertimas bent į kelis pagrindinius kalbas. Taip, tai brangu, bet investicija atsiperkanti. Kai žurnalistas gali klausytis diskusijos savo gimtąja kalba, jis gali sutelkti dėmesį į turinį, o ne į lingvistiką. Be to, tai rodo pagarbą dalyvių įvairovei.

Bet čia yra gudrybė: ne visi vertėjai supranta žurnalistikos žargoną. Kai kalbate apie „embargo”, „off the record” ar „fact-checking”, įprastas vertėjas gali suklupti. Todėl ieškokite vertėjų, kurie turi patirties žiniasklaidos srityje arba bent jau suteikite jiems terminų žodyną iš anksto.

Dar vienas aspektas – rašytinė medžiaga. Visi pagrindiniai dokumentai, programos, pranešimai turėtų būti bent jau anglų kalba, bet idealiu atveju – ir kitomis pagrindinėmis dalyvių kalbomis. Ir atminkite: automatinis vertimas per Google Translate gali būti naudingas, bet jis taip pat gali sukurti juokingų ar net gėdingų nesusipratimų.

Finansiniai ir logistiniai aspektai: kai valiutos kursai daro įtaką dalyvavimui

Kalbėkime atvirai apie pinigus. Tarptautinio kongreso organizavimas kainuoja, o dalyvavimas jame taip pat. Bet čia yra problema: 500 eurų registracijos mokestis gali būti priimtinas Vokietijos žurnalistui, bet neįmanomas kolegai iš Bangladešo, net jei jie abu dirba panašaus lygio leidiniuose.

Jei tikrai norite turėti įvairų ir reprezentatyvų dalyvių ratą, turite sukurti diferencijuotą kainų sistemą. Kai kurios organizacijos naudoja Pasaulio banko pajamų klasifikaciją pagal šalis. Kitos siūlo stipendijas ar dalinio finansavimo galimybes. Dar vienas variantas – partnerystės su vietos žiniasklaidos organizacijomis, kurios gali paremti savo narių dalyvavimą.

Logistika – tai atskira istorija. Jei renginys yra fizinis arba hibridinis, turite pagalvoti apie vizas, skrydžius, apgyvendinimą. Kai kuriems jūsų dalyviams gali prireikti kelių mėnesių gauti vizą, o kitiems – tik elektroninio leidimo. Pradėkite planavimą anksti, labai anksti. Bent šešis mėnesius prieš renginį.

Ir dar vienas dažnai pamirštamas dalykas: mokėjimo metodai. Kredito kortelės nėra universalios. Kai kuriose šalyse populiaresni banko pavedimai, kitose – mobilieji mokėjimai. Siūlykite kuo daugiau mokėjimo variantų.

Turinio kūrimas: kaip sukurti programą, kuri būtų aktuali visiems

Dabar prie paties svarbiausiojo – turinio. Kaip sukurti kongreso programą, kuri būtų vienodai įdomi ir aktuali žurnalistui iš Sidnėjaus, Stokholmo ir San Paulo?

Atsakymas: neieškokite universalių temų, ieškokite universalių iššūkių. Dezinformacija, dirbtinis intelektas žurnalistikoje, žurnalistų sauga, verslo modelių krizė – tai problemos, su kuriomis susiduria žiniasklaida visame pasaulyje, nors ir skirtingais pavidalais.

Bet štai svarbu: kai kalbate apie šias temas, užtikrinkite, kad būtų atstovaujamos skirtingos perspektyvos. Jei diskutuojate apie dirbtinį intelektą žurnalistikoje, nepakanka turėti tik Silicio slėnio ekspertų. Įtraukite balsus iš regionų, kur AI prieinamumas yra ribotas, kur technologija naudojama kitaip, kur etiniai klausimai keliami iš kitokio kultūrinio konteksto.

Vienas efektyvus formatas – regioninės sesijos, kurios vyksta lygiagrečiai ir leidžia dalyviams pasirinkti jiems aktualiausias temas, bei bendros plenarinius sesijos, kurios sujungia visus. Taip pat apsvarstykite „reverse mentoring” sesijas, kur žurnalistai iš besivystančių rinkų gali pasidalinti savo inovatyviais sprendimais su kolegomis iš tradicinių žiniasklaidos centrų.

Po kongreso: kaip išlaikyti ryšius ir paversti vienkartinį renginį tęstine bendruomene

Štai ko daugelis organizatorių nepagalvoja: kongresas nesibaigia, kai užgęsta paskutinė Zoom sesija ar užsidarė konferencijų salės durys. Tikroji vertė atsiranda po to – kai užsimezgę ryšiai tampa bendradarbiavimais, kai pradėtos diskusijos virsta projektais, kai sukurta bendruomenė lieka gyva.

Kaip tai pasiekti? Pirma, sukurkite platformą tęstiniam bendravimui. Tai gali būti uždaras LinkedIn grupė, Slack workspace arba specializuota bendruomenės platforma. Bet nepakanka tiesiog sukurti erdvės – reikia ją aktyviai kuruoti. Skirkite žmogų ar komandą, kuri reguliariai dalinsis aktualiu turiniu, skatins diskusijas, organizuos virtualius susitikimus.

Antra, dokumentuokite ir dalinkitės kongreso medžiaga. Įrašytos sesijos, prezentacijos, diskusijų santraukos – visa tai turėtų būti lengvai prieinama dalyviams ir, jei įmanoma, plačiajai visuomenei. Tai ne tik prideda vertės pačiam renginiui, bet ir leidžia jo įtakai plisti toliau.

Trečia, planuokite tęstinumo veiklas. Galbūt kas ketvirtį virtualūs susitikimai, bendri projektai, mentorystės programos. Vienas iš sėkmingiausių tarptautinių žurnalistų kongresų, kuriame dalyvavau, sukūrė „kongreso alumni” tinklą su savo mini-grantų programa bendriems transribiniams tyrimams. Tai pavertė vienkartinį renginį tikra judančia jėga žurnalistikos bendruomenėje.

Kai visos laiko zonos susitinka vienoje vietoje: apie tai, kas iš tikrųjų svarbu

Po visų šių praktinių patarimų, technologinių sprendimų ir logistinių gudrybių, grįžkime prie esmės. Tarptautinis naujienų kongresas – tai ne tik apie tai, kaip sujungti žmones iš skirtingų žemynų. Tai apie tai, kodėl mes tai darome.

Žurnalistika šiandien susiduria su precedento neturinčiais iššūkiais: technologiniai milžinai keičia informacijos sklaidą, autoritariniai režimai tobulina cenzūros metodus, verslo modeliai griūva, o visuomenės pasitikėjimas žiniasklaida daugelyje šalių yra istoriškai žemas. Nė viena šalis, nė viena žiniasklaidos organizacija negali išspręsti šių problemų viena.

Todėl tarptautiniai kongresai yra ne prabanga, o būtinybė. Jie sukuria erdvę, kur žurnalistai gali mokytis vieni iš kitų, dalintis sprendimais, kurti solidarumo tinklus. Kai reporteris iš šalies, kur žiniasklaidos laisvė yra slopinama, mato, kad jo kova yra matoma ir palaikoma kolegų visame pasaulyje – tai duoda jėgų tęsti. Kai redaktorius iš tradicinės žiniasklaidos organizacijos pamato, kaip inovatyviai dirba startuoliai besivystančiose rinkose – tai įkvepia permąstyti savo metodus.

Organizuojant tokį renginį, techniniai aspektai yra svarbūs, bet jie yra tik įrankiai. Tikrasis tikslas – sukurti erdvę tikram dialogui, kur skirtingos patirtys ir perspektyvos ne tik toleruojamos, bet aktyviai ieškomas. Kur Europos žurnalistas gali suprasti, kodėl jo kolega iš Azijos taip rūpinasi valdžios santykiais, o ne tik faktų tikslumu. Kur amerikiečių reporteris gali pamatyti, kad greitis ir ekskliuzyvumas, kurie jam atrodo savaime suprantami, kitose kultūrose gali būti mažiau vertinami nei bendruomeniškumas ir konsensusas.

Taigi, jei planuojate tarptautinį naujienų kongresą, pradėkite nuo praktinių dalykų – laiko zonų, technologijos, biudžeto. Bet niekada nepamirškite didesnio tikslo. Jūs kuriate ne tik renginį, jūs kuriate tiltus. Ir šiandieniniame pasaulyje, kur sienos – tiek fizinės, tiek virtualios – atrodo vis aukštesnės, šie tiltai yra svarbesni nei bet kada anksčiau.

HTML tags used: h2, p