Kaip pasaulio naujienų kongresai formuoja žiniasklaidos ateitį: tendencijos, iššūkiai ir galimybės regioniniams portalams
Kongresai, kurie sprendžia viską – išskyrus tai, kas iš tikrųjų svarbu
Kiekvienais metais žiniasklaidos industrijos atstovai susirenkia į įvairius pasaulio naujienų kongresus – WAN-IFRA, News Impact Summit ir panašius renginius – ir kelias dienas intensyviai diskutuoja apie žiniasklaidos ateitį. Skamba solidžiai. Bet jei atidžiau pažiūrėtum į tai, kas iš tų kongresų realiai išeina, vaizdas tampa kiek mažiau įspūdingas.
Didžioji dalis šių renginių darbotvarkių atrodo kaip kopijavimo ir įklijavimo rezultatas iš praėjusių metų programos. Dirbtinis intelektas žurnalistikoje. Auditorijos įsitraukimas. Pajamų diversifikavimas. Skaitmeninė transformacija. Visi tie patys žodžiai, tos pačios skaidrės, tie patys kalbėtojai iš tų pačių didelių redakcijų – New York Times, BBC, Reuters. Ir kažkodėl visada atrodo, kad jų patirtis turėtų būti universalus receptas visiems.
Regioniniai portalai – kviestas svečias, kurio niekas iš tikrųjų neklauso
Čia ir prasideda problema. Pasaulio žiniasklaidos kongresai kuria naratyvą apie žiniasklaidos ateitį, bet tas naratyvas yra sukurtas didžiųjų žaidėjų, didžiųjų rinkų ir didžiųjų biudžetų kontekste. Regioninis lietuviškas portalas, kuris dirba su trimis žurnalistais ir bando išgyventi iš reklamos bei skaitytojų prenumeratos, gali klausytis paskaitų apie tai, kaip The Guardian optimizavo savo narystės modelį – ir tai bus maždaug tiek pat naudinga, kiek klausytis, kaip Ferraris optimizavo savo variklio našumą, kai tu važiuoji dviračiu.
Tendencijos, kurios dominuoja šiuose forumuose – AI turinio generavimas, duomenų žurnalistika, podkastai kaip pajamų šaltinis – reikalauja investicijų, kompetencijų ir infrastruktūros, kurių dauguma regioninių portalų paprasčiausiai neturi. Ir tai nėra jų kaltė. Tai yra struktūrinė problema, kurią kongresai mielai diagnozuoja, bet retai siūlo realius sprendimus.
Ką iš tikrųjų galima paimti – jei esi pakankamai kritiškas
Vis dėlto būtų neteisinga sakyti, kad šie renginiai yra visiškai beverčiai. Problema ne pačiuose kongresuose, o tame, kaip jų turinys vartojamas nekritiškai.
Keletas dalykų, kurie realiai aktualūs ir regioniniams portalams:
- Pirmos šalies duomenys. Slapukų eros pabaiga – tai ne tik didelių portalų galvos skausmas. Regioniniai leidiniai, kurie dar nėra pradėję rinkti savo auditorijos duomenų, vėluoja. Ir tai kainuos.
- Bendruomenės žurnalistika. Paradoksalu, bet čia regioniniai portalai turi natūralų pranašumą prieš nacionalinius gigantus. Artimumas auditorijai – tai ne silpnybė, o resursas, kurį kongresai vis dažniau mini kaip ateities modelį.
- Pajamų diversifikavimas be iliuzijų. Ne kiekvienas portalas taps prenumeratos čempionu. Bet renginiai, partnerystės su vietinėmis institucijomis, tiksliniai projektai – tai realūs keliai, kuriuos galima adaptuoti.
Bet net ir šiuos dalykus reikia filtruoti. Nes kongresų kontekstas dažnai nutyli, kad tai, kas veikia Berlyne ar Londone, gali visiškai neveikti Panevėžyje ar Šiauliuose.
Tarp didžiųjų kalbų ir mažų realybių
Žiniasklaidos kongresai atlieka svarbią funkciją – jie kuria erdvę diskusijai ir bent jau bando apibrėžti, kur industrija juda. Bet jų įtaka regioninei žiniasklaidai yra labiau ideologinė nei praktinė. Jie formuoja tai, apie ką kalbama, bet ne tai, kas realiai daroma.
Regioniniai portalai Lietuvoje ir kitur susiduria su iššūkiais, kurių joks kongresas neišspręs: reklamos rinkos koncentracija, auditorijos senėjimas, žurnalistų trūkumas, pasitikėjimo žiniasklaida erozija. Tai ne technologinės problemos, kurias išspręs tinkamas AI įrankis. Tai gilesnės, struktūrinės problemos, kurioms reikia ne kongresų, o politinių sprendimų, visuomeninio finansavimo modelių ir – galbūt svarbiausia – drąsos eksperimentuoti vietoje, o ne laukti, kol kažkas iš Niujorko pasakys, kaip reikia.
Taigi – sekite kongresus. Skaitykite ataskaitas. Bet darykite tai su sveiką skepticizmą išlaikančia galva. Nes geriausias žiniasklaidos ateities modelis jūsų regionui greičiausiai nebus sugalvotas Davose.