Kaip efektyviai sekti ir analizuoti tarptautines naujienas iš skirtingų pasaulio regionų 2026 metais

Kodėl vis dar skaitome naujienas kaip 2015-aisiais?

Žinot, kas keisčiausia? Gyvename 2026-aisiais, turime dirbtinį intelektą, kuris gali sukurti filmus iš teksto, bet dauguma žmonių vis dar skaito naujienas taip, lyg būtų 2015-ieji. Atidarome portalą, paskaitome antraštes, gal paspaudžiame ant ko nors intriguojančio, ir… viskas. O pasaulis tuo metu sukasi greičiau nei bet kada.

Aš pats prieš porą metų buvau tas žmogus, kuris ryte tikrindavo tris naujienų portalus, dieną dar kartą pažiūrėdavo, kas naujo, ir jautėsi esąs informuotas. Kol vieną dieną kolega iš Singapūro per susitikimą paminėjo rinkos pokyčius Vietname, apie kuriuos aš neturėjau supratimo. Nemalonu buvo suvokti, kad mano „informuotumo” burbulas iš tikrųjų apima gal 15% to, kas vyksta pasaulyje.

Taigi, kaip iš tikrųjų sekti, kas vyksta Afrikoje, Azijoje, Lotynų Amerikoje ir visur kitur, neskęstant informacijos potvynyje? Pasidalinsiu tuo, kas man veikia – be bereikalingų teorijų, tik praktika.

Supraskite savo tikrąjį poreikį (ne tai, ką manote, kad reikia žinoti)

Pirmas dalykas, kurį turėjau išsiaiškinti – kam man iš tikrųjų tos naujienos? Skamba kaip akivaizdybė, bet pasitikėkite, dauguma žmonių tiesiog jaučia, kad „reikia būti informuotiems”, nežinodami kam.

Aš dirbu technologijų srityje, todėl man svarbu sekti reguliacines permainas Europoje, technologijų inovacijas Azijoje ir startuolių ekosistemas besivystančiose rinkose. Jūsų poreikiai bus kitokie. Galbūt prekiaujate žaliavomis? Tuomet klimato pokyčiai Brazilijoje ar politika Artimuosiuose Rytuose bus jūsų prioritetas. Investuojate? Centrinio banko sprendimai įvairiose šalyse taps jūsų duona.

Padarykite sau paslaugą – išsirašykite 5-7 temas ar regionus, kurie TIKRAI susiję su jūsų darbu, verslu ar rimtais pomėgiais. Ne tai, kas „įdomu”, o tai, kas turi praktinę reikšmę. Ši sąranka užtruks 15 minučių, bet sutaupys šimtus valandų per metus.

Mano sąrašas atrodė taip: ES dirbtinio intelekto reguliavimas, Pietryčių Azijos technologijų sektorius, Afrikos fintech plėtra, Indijos rinkos pokyčiai, JAV technologijų politika. Viskas kita – tik fonas, kurį galiu sekti paviršutiniškai.

Įrankiai, kurie iš tikrųjų veikia (išbandyta ant savęs)

Gerai, dabar konkretūs dalykai. 2026-aisiais turime įrankius, apie kuriuos 2020-aisiais galėjome tik svajoti.

Feedly AI su GPT-5 integracija – tai vis dar mano pagrindinis įrankis. Taip, Feedly egzistuoja jau amžinybę, bet jų AI funkcijos dabar yra visai kitame lygyje. Galite nustatyti ne tik raktažodžius, bet ir kontekstą. Pavyzdžiui, aš nustatęs sekti „blockchain regulation” TIK tada, kai tai susiję su finansų paslaugomis, o ne kriptovaliutomis apskritai. Skirtumas milžiniškas – vietoj 200 straipsnių per dieną gaunu 15 tikrai aktualių.

Ground News – šitas įrankis pakeitė mano požiūrį į naujienas. Jie rodo tą pačią istoriją iš skirtingų šaltinių ir skirtingų politinių kampų. Kai skaitai apie įvykį Brazilijoje iš braziliško, amerikiečio ir europietiško šaltinio vienu metu, supranti, kaip skirtingai ta pati istorija gali būti pasakojama. Ypač naudinga geopolitiniams įvykiams.

Telegram kanalai – niekada nemaniau, kad pasakysiu tai, bet Telegram tapo vienu geriausių naujienų šaltinių. Yra puikių kanalų iš beveik kiekvieno regiono, kuriuos veda vietiniai žurnalistai ar analitikai. Pavyzdžiui, „Africa Tech Roundup” arba „Southeast Asia Brief” duoda tokį kontekstą, kokio niekada negausite CNN ar BBC.

Perplexity Pro – kai reikia greitai įsigilinti į temą, apie kurią nieko nežinai. Tiesiog klausiu „Kas vyksta su [tema] [regione] per pastarąsias dvi savaites?” ir gaunu santrauką su šaltiniais. Taupau valandas.

Reddit regioniniai subredditai – skamba keistai, bet r/geopolitics, r/africa, r/LatinAmerica ir panašūs subredditai dažnai turi diskusijas su vietiniais žmonėmis, kurie suteikia perspektyvą, kokios niekada nerasite tradicinėje žiniasklaidoje.

Kaip nesukti galvos nuo informacijos pertekliaus

Štai kur dauguma žmonių susimuša – pradeda sekti viską ir po savaitės meta, nes tai tampa antra darbo vieta.

Mano sistema paprasta: trijų lygių filtravimas.

Pirmas lygis – automatinis. Visi tie įrankiai, apie kuriuos kalbėjau, dirba fone ir renka informaciją. Aš nieko nedarau.

Antras lygis – greitasis peržiūrėjimas. Kiekvieną rytą, geriant kavą (tai svarbu – sukurti ritualą), skiriu 15 minučių perbėgti akimis antraštes Feedly. Tik antraštes. Jei kažkas atrodo svarbu – pažymiu vėlesniam skaitymui. Viskas.

Trečias lygis – gilesnis skaitymas. Penktadienio popietę (kai produktyvumas ir taip nulis) skiriu valandą perskaityti tai, ką pažymėjau per savaitę. Paprastai lieka 10-15 straipsnių. Juos skaitau atidžiai, darau užrašus, jei reikia.

Yra dar vienas trikis, kuris man labai padeda – geografinis rotavimas. Kiekvieną mėnesį pasirenkiu vieną regioną, kuriam skiriuosi šiek tiek daugiau dėmesio. Sausį buvo Pietryčių Azija, vasarį – Rytų Afrika, kovą – Lotynų Amerika. Tai leidžia įsigilinti, bet neužsigrūdinti.

Šaltinių įvairovė – ne tik anglų kalba

Čia bus nepatogus tiesa momentas. Jei skaitote tik anglų kalba naujienas, jūs gaunate labai filtruotą pasaulio vaizdą. Net jei skaitote „tarptautinius” šaltinius.

Aš nemoku nei japonų, nei arabų, nei portugalų kalbos. Bet 2026-aisiais tai nebėra problema. Štai ką darau:

Google Translate su naująja real-time funkcija leidžia skaityti beveik bet kokios kalbos naujienas gana pristojiai. Taip, ne idealiai, bet užtenkamai suprasti esmę. Kartą per savaitę paskaitau vieną straipsnį iš vietinio šaltinio – pavyzdžiui, iš „Folha de S.Paulo” (Brazilija) ar „The Hindu” (Indija).

Al Jazeera, France 24, DW, NHK World – šie anglų kalba transliuojantys tarptautiniai kanalai turi visai kitokią perspektyvą nei amerikiečių ar britų žiniasklaida. Ypač Al Jazeera Artimuosiuose Rytuose ir Afrikoje, arba NHK Azijoje.

Dar vienas trikis – sekti užsienio reikalų žurnalistus socialiniuose tinkluose. Jie dažnai dalijasi istorijomis, kurios niekada nepateks į pagrindines antraštes. Twitter (ar kaip ten jis dabar vadinasi) sąrašai čia labai naudingi – galite susikurti „Africa correspondents” ar „LatAm journalists” sąrašus.

Kontekstas yra viskas – kaip suprasti, o ne tik skaityti

Didžiausia klaida, kurią dariau pradžioje – skaitydavau naujienas be konteksto. Sužinodavau, kad Nigerijoje įvyko kažkas, bet nesuprasdavau, kodėl tai svarbu ar kaip tai siejasi su didesniu vaizdu.

Dabar prieš pradėdamas sekti naują regioną, skiriu kelias valandas baziniam kontekstui susidaryti:

Perskaitau 2-3 ilgus straipsnius apie regiono istoriją ir dabartinę situaciją. Wikipedia čia visai geras startas, bet geriau – Foreign Affairs ar The Economist ilgieji straipsniai.

Pažiūriu bent vieną dokumentinį filmą apie regioną. YouTube pilnas gerų.

Perskaičiau bent vieno vietinio eksperto ar analitiko Twitter/X feedą per pastarąjį mėnesį.

Tai atrodo kaip daug darbo, bet tai vienkartinė investicija. Po to, kai turite bazę, naujienos pradeda turėti prasmę.

Pavyzdžiui, kai supratau Etiopijos etninių grupių dinamiką, naujienos iš tos šalies tapo daug aiškesnės. Arba kai išsiaiškinau ASEAN struktūrą, Pietryčių Azijos politika nebeatrodė kaip chaosas.

Analitika, kuri neužima viso gyvenimo

Gerai, sekate naujienas. Bet kaip jas analizuoti, neturint tarptautinių santykių daktaro laipsnio?

Mano metodas gana paprastas – klausiu trijų klausimų:

1. Kas iš to turi naudos? (Pinigų pėdsakas beveik visada veda prie tiesos)
2. Kas iš to kenčia? (Dažnai tai, kas nesakoma, yra svarbiau už tai, kas sakoma)
3. Kaip tai gali paveikti mano sritį? (Jei negaliu atsakyti – greičiausiai tai man nesvarbu)

Dar vienas dalykas – ieškau modelių, ne tik atskirų įvykių. Pavyzdžiui, pastebėjau, kad per pastaruosius metus kelios Afrikos šalys pradėjo derybas su Kinija dėl skolų restruktūrizavimo. Tai ne atsitiktinumas – tai modelis, kuris rodo didesnį geopolitinį poslinkį.

Norint matyti modelius, naudinga turėti paprastą užrašų sistemą. Aš naudoju Notion, kur turiu puslapį kiekvienam regionui. Kai pastebiu kažką įdomaus, įrašau vieną sakinį. Kartą per mėnesį peržiūriu – dažnai pamatau ryšius, kurių nemačiau realiu laiku.

Ir dar – skaitykite analitines santraukas, ne tik naujienas. Stratfor, Crisis Group, Carnegie Endowment – jie išleidžia nemokamas santraukas, kurios sujungia taškus už jus. Taip, jie turi savo bias, bet vis tiek naudingi.

Kai pasaulis darosi per daug: kaip išlaikyti pusiausvyrą

Būsiu atviras – kartais tai tampa per daug. Skaitai apie konfliktus, klimato katastrofas, ekonomines krizes… ir pradedi galvoti, ar verta apskritai sekti naujienas.

Čia keletas dalykų, kurie man padeda:

Nustatykite ribas. Aš neskaičiau naujienų savaitgaliais. Visai. Pasaulis nesuiro per tas dvi dienas, kai buvau atsijungęs.

Balansavimas su pozityviomis naujienomis. Yra puikių šaltinių, kurie raportuoja apie pažangą – Future Crunch, Positive News, Good News Network. Kartą per savaitę paskaitau ką nors iš ten, kad nepamirščiau, jog pasaulyje vyksta ir gerų dalykų.

Priimkite, kad negalite žinoti visko. Rimtai. Net profesionalūs analitikai specializuojasi. Jūs galite būti gerai informuotas apie 5-7 sritis/regionus. Viskas kita – tik bendras supratimas. Ir tai visiškai gerai.

Fokusavimasis į tai, ką galite kontroliuoti. Žinojimas apie problemą Kongo Demokratinėje Respublikoje yra svarbu, bet jei dėl to tiesiog jaučiatės blogai ir nieko nedarote – gal geriau paremti organizaciją, kuri ten dirba, ir skaityti mažiau?

Dar vienas dalykas – kalbėkite su žmonėmis. Naujienos tampa daug įdomesnės ir mažiau slegiančios, kai galite jas aptarti. Aš turiu mažą grupę draugų (WhatsApp grupė), kur kartą per savaitę pasidalijame įdomiausiomis istorijomis, kurias radome. Tai prideda socialinį aspektą ir padeda pamatyti skirtingas perspektyvas.

Kai viskas susideda į vieną paveikslą

Žinot, kas keisčiausia? Po metų tokio naujienų sekimo supratau, kad pasaulis yra ir paprastesnis, ir sudėtingesnis, nei maniau.

Paprastesnis – nes tie patys modeliai kartojasi skirtinguose regionuose. Ekonominė nelygybė, klimato poveikis, technologijų transformacija, geopolitinė konkurencija – šios temos kartojasi visur, tik skirtingose formose.

Sudėtingesnis – nes supratau, kaip daug niuansų prarandu, kai skaitau tik paviršutiniškas naujienas. Kiekvienas regionas turi savo istoriją, kultūrą, dinamiką, kurios netelpa į 300 žodžių straipsnį.

Bet svarbiausia – supratau, kad efektyvus naujienų sekimas nėra apie informacijos kiekį. Tai apie strateginį selektyvumą ir kontekstinį supratimą.

Jums nereikia skaityti 50 straipsnių per dieną. Jums reikia skaityti 5-10 teisingų straipsnių, su teisingu kontekstu, ir galvoti apie tai, ką jie reiškia.

Mano dabartinė rutina užima apie 2-3 valandas per savaitę. Už tai gaunu daug geresnį pasaulio supratimą nei tada, kai skaitydavau atsitiktinius straipsnius 30 minučių per dieną. Matematika nesuveikia, bet taip yra.

Ir paskutinis dalykas – nebijokite eksperimentuoti. Tai, kas veikia man, gali neveikti jums. Galbūt jūs geriau suvokiate informaciją klausydamiesi podkastų (yra puikių – „The Daily” NYT, „Today in Focus” Guardian, „What in the World” BBC). Galbūt jums geriau veikia vaizdinė informacija (YouTube kanalai kaip „TLDR News” ar „VisualPolitik EN”).

Svarbu rasti sistemą, kuri jums veikia ir kurią galite išlaikyti ilgalaikėje perspektyvoje. Nes pasaulis nesustos suktis, o informacijos srautas tik didės. Geriau turėti neidealia, bet veikiančią sistemą, nei idealią teoriją, kurios niekada nerealizuosite.

Taigi, pradėkite nuo to, ką minėjau pradžioje – išsiaiškinkite, kas jums iš tikrųjų svarbu. Paskui pasirinkite 2-3 įrankius ir išbandykite mėnesį. Pakoreguokite, kas neveikia. Ir pamažu sukursite savo sistemą, kuri padės jums suprasti šį sudėtingą, įdomų, nuolat besikeičiantį pasaulį.