Kaip pritaikyti sveikos gyvensenos principus sekant pasaulio naujienas: 7 praktiniai patarimai informacijos perpildymo laikais

Rytą pabudę pirmiausia griebiame telefoną. Dar prieš kavą, dar prieš pirmą sąmoningą mintį – jau žvilgtelime į naujienų srautą. Ir taip diena po dienos: karai, katastrofos, politikų kivirčai, ekonomikos svyravimai. Informacija liejasi kaip nesustabdomas upelis, o mes stovime jame iki kaklo, bandydami nepaskęsti.

Kadaise žmonės nerimavo dėl bado ar plėšrūnų. Šiandien mūsų nervų sistema kovoja su kitokiu priešu – begaliniu pranešimų, antraščių ir pranešimų srautu, kuris niekada nesibaigia. Ir čia atsiranda įdomi paralelė: juk mes seniai išmokome tvarkytis su maistu – žinome, kad ne viskas, kas skanu, yra naudinga, kad svarbu saikas, kad organizmui reikia poilsio nuo nuolatinio virškinimo. Kodėl gi netaikius tų pačių principų informacijai?

1. Pasirink savo „meniu” sąmoningai

Nė vienas sveikos mitybos entuziastas nevalgo iš visų šaligatvyje pastatytų dėžučių vienu metu. Taip pat ir su naujienomis – nereikia sekti dvidešimties šaltinių vienu metu, tikintis gauti „pilną vaizdą”. Pasirink kelis patikimus šaltinius ir laikykis jų. Kokybė svarbiau nei kiekis, o informacinis chaosas retai kada praturtina supratimą – dažniau jis tik didina nerimą.

2. Nustatyk savo „valgymo laiką”

Sveikos gyvensenos gerbėjai žino, kad nuolatinis kramtymas visą dieną nedaro gero virškinimui. Panašiai ir su naujienomis – jei tikrinsi jas kas penkias minutes, protas niekada neturės progos jų apdoroti. Skirk konkretų laiką, tarkim, du kartus per dieną, ir tegul likęs laikas priklauso kitiems dalykams – darbui, artimiesiems, tylai.

3. Vengk „greito maisto” žinių

Antraštės, sukurtos vien tam, kad pritrauktų dėmesį, primena greitąjį maistą – patrauklios, greitos, bet tuščios viduje. Jos sukelia emocinį pliūpsnį, tačiau retai suteikia realų supratimą. Ieškok gilesnės analizės, kontekstą turinčių straipsnių, o ne vien šokiruojančių pavadinimų, kurie egzistuoja tik tam, kad paspaustum.

4. Stebėk savo reakcijas kaip alergiją

Kai kuris maistas vienam tinka, kitam sukelia nemalonias reakcijas. Panašiai ir su tam tikromis naujienų temomis ar šaltiniais – jei po skaitymo jautiesi ištuštėjęs, piktas ar beviltiškas, verta stebėti, kas tiksliai tave taip veikia. Kartais geriau tiesiog atsisakyti šaltinio, kuris nuolat kelia tokią reakciją, kaip atsisakytum maisto, po kurio visada skauda pilvą.

5. Palik vietos poilsiui nuo informacijos

Kūnui reikia miego, kad atsigautų. Protui – irgi. Kartkartėmis visiškai atsijunk nuo naujienų srauto – diena, savaitgalis, o gal net savaitė be jų nepakenks niekam, priešingai, tikriausiai grąžins šviežumo pojūtį. Pasaulis nesustos suktis, jei kelias dienas nežinosi, ką pasakė vienas ar kitas politikas.

6. Judėk, o ne tik skaityk

Fizinis aktyvumas padeda apdoroti stresą, kurį sukelia informacinis triukšmas. Vietoj to, kad dar valandą skaitytum apie pasaulio bėdas, išeik pasivaikščioti. Kūnas ir protas glaudžiai susiję – judėjimas dažnai atlaisvina tai, ką skaitymas tik sutankino.

7. Reflektuok, o ne vien vartok

Sveikai valgantis žmogus ne tik nurija maistą, bet ir jaučia jo skonį, supranta, kaip jis veikia organizmą. Panašiai verta elgtis ir su naujienomis – po skaitymo skirk minutę apmąstymui. Ką iš tikrųjų sužinojau? Ar tai paveikė mano nuomonę pagrįstai, ar tik emociškai? Šis mažas žingsnis paverčia pasyvų vartojimą sąmoningu procesu.

Sveikas protas – ne dieta, o būdas gyventi

Galų gale, viskas nusileidžia iki paprasto dalyko – pusiausvyros. Ne informacijos vengimo, ne nuolatinio sekimo, o sąmoningo pasirinkimo, kiek, ko ir kada įsileisti į savo dieną. Kaip ir su maistu, taip ir su naujienomis – svarbu ne tik kas patenka į vidų, bet ir kaip mes su tuo elgiamės po to. Galbūt ateityje žmonės žiūrės į mūsų informacinį persivalgymą taip, kaip mes šiandien žiūrime į praėjusio amžiaus riebaus maisto kultą – su supratimu, kad tada dar nežinota, jog per daug bet ko, net ir žinių, gali pakenkti. O kol tas laikas ateis, verta bent jau bandyti valgyti saikingai – ir informaciniu prasme taip pat.